šokdinti

šokdìnti (-ýti), -ìna, -ìno, šókdinti, -ina, -ino K, Rtr, KŽ; NdŽ žr. šokinti: 1. L, DŽ¹ Jei arklys serga plaučių uždegimu, tai reikia šokdint par slenkstį (priet.) Sml. Kol čigonas jį (arklį) šokdina, tol arklys stipriausis Sk. O kaip prijosit žalią girelę, šauniai šokdìnkit bėrus žirgelius JV59. ║ Kai [motinėlė] vilko marškinėliais, an kelelių šokdino LTR(Ktv). 2. Tuoj valgykit, ir gult, – pasakė motina. – Rytoj anksti šokdinsiu iš patalo J.Balt. 3. žr. šokinti 4: Tas tave bešokdìnąs, kitas vėl bešokdìnąs – nebžinai kam bedėkavoti Krš. Kokią jis turi teisę šokdinti visus? J.Gruš. Šokdina (skubiai reikalauja) jau mokestis mokėtie Dbk. Talūbo kišenė[je] įsidėjęs pasą i šokdìna visus (verčia ieškoti) Jnš. 4. DŽ¹, L žr. šokinti 5: Ateidavo kavalieriai, šokdindavo mergaites Kkl. Imu grot, o jie šokt, o vis tą mūsų dvaro paną tik šokdina, tik šokdina, kad nė pailsėt neduoda LTsIV498. Ir prijojom žalią liepą – ugnelė kūrinta, apie liepos liemenėlį seselė šokdinta JV212. Ka šokdýdavo tąs mergeles baisiausiai LKT214(Jnš). O aplinkun ugnužėlę jaunimėlio šokta, ir mūs jauna seserėlė aplinkun šokdýta DrskD139. ^ Kai mažas buvau, keturiom dūdom dūdavau, kai užaugau, kalnus verčiau, kaip pasenau, mergas šokdinau (jautis) LTR(Drs).

◊ ×per kačérgą šokdìnti apkrauti darbais, rūpesčiais, įsakinėti, varinėti, liepti: Uošvienė marčią šokdỹs par kačérgą Ar. [Jos] niekas nešokdìna per kačérgą LKKXIII133(Grv).

\ šokdinti; apšokdinti; atšokdinti; įšokdinti; iššokdinti; nušokdinti; pašokdinti; peršokdinti; prašokdinti; sušokdinti; užšokdinti